Mėšlagrybis

Mėšlagrybis (Coprinus) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio dydžio, su skiautėtai gofruota kepurėle. Lakšteliai dažniausiai ištyžtantys. Kotas lygus, kartais su žiedu. Auga ant žemės, mėšlo, humusingos dirvos. Geras objektas įvairiems biologiniams tyrimams atlikti. Pasižymi indikatorinėmis savybėmis, matuojama vaisiakūniuose susikaupusio švino bei gyvsidabrio koncentracija, taip įvertinant bendrą užterštuma. Mėšlagrybis vadinamas „rašaliniu grybu“ (angl. inky caps), mat subrendus lakšteliai suskystėja ir varva tamsių sporų kupinu skysčiu, kuris tinka rašymui. Tai sporų platinimo strategija: kepurėlė pamažu nusilupa, ir ta dalis, kurioje ką tik subrendo sporos, visada lieka labiausiai vėjams atviroje kepurėlės vietoje. Mėšlagrybis – populiarus modelinis organizmas grybų morfogenezei tirti. Apie mėšlagrybį (Coprinus cinereus) sukauptų eksperimentinių duomenų pagrindu buvo sukurti grybų gravitropinės reakcijos ir vėliau grybų vaisiakūnių formavimosi matematiniai modeliai. Šiaurės Europos šalyse aprašyta 85, Lietuvoje rasta 31 rūšis, visi saprotrofai, kai kurie turi antibiotinių gydomųjų savybių, domisi medikai. Lietuvoje auga šios rūšys:

Gauruotasis mėšlagrybis (Coprinus comatus) Ilgakotis mėšlagrybis (Coprinus lagopus) Išsėtinis mėšlagrybis (Coprinus disseminatus) Kelminis mėšlagrybis (Coprinus micaceus) Kopinis mėšlagrybis (Coprinus dunarum). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Miškinis mėšlagrybis (Coprinus silvaticus) Pievinis mėšlagrybis (Coprinus plicatilis) Pleiskanotasis mėšlagrybis (Coprinus saccharinus) Rašalinis mėšlagrybis (Coprinus atramentarius)