
Paprastoji ieva – slyvinių (Prunoideae) pošeimio slyvų (Prunus) genties ievų (Padus) pogentės augalų rūšis.
Auga miškuose, pamiškėse, paupiuose, pakelėse, sodinama prie sodybų.
Daugiametis medis ar krūmas. Užauga iki 3-10 m. Žiedo vainiklapiai balti, atvirkščiai kiaušiniški. Taurelės vidinė pusė plaukuota. Žiedyno kekės dažniausiai nusvirusios. Žydi gegužės mėnesį. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, dantyti. Vaisius – juodas kaulavaisis, valgomas. Kauliukas raukšlėtu paviršiumi.
Žodis ievà (dar minima kaip iẽvuogė, jievà) giminiškas latv. ieva, prūs. iuwis (‘kukmedis’), rus., bulg., serb. ива, ukr. iва, svk. iva, ček. jíva, lenk. iwa, sorb. jiwa (‘gluosnis, žilvitis’), toliau dar siejamas su sen. vok. aukšt. īwa, īwe, ol. ijf, vok. Eibe, s. angl. īw, angl. yew, sen. isl. ȳr, galų ivo-, air. ēo, val. ywen, korn. hiuin, bret. ivin (‘kukmedis’), (abejotinai) su lot. uva (‘vynuogė’), sen. gr. οἴη, ὄη, ὄα (‘šermukšnis’). Šie žodžiai vedami iš ide. *(e)iu̯o-/(e)iu̯ā (‘kukmedis’). Tolesnė šio žodžio etimologija labai neaiški. Dalis autorių šį žodį kildino iš ide. *ei- (‘spalvotas, rausvas’), esą, visi šie medžiai (ieva, žilvitis, kukmedis, šermukšnis, vynuogė’) pavadinti dėl raudonos medienos ar vaisių spalvos, kiti autoriai siejo su ide. *u̯ei-, u̯eiə̯- (‘vyti, lenkti, vyžti’), nes tiek gluosniai, tiek ievos pasižymi lanksčiomis, pynimui tinkamomis šakomis. Dar kitur šaknis ide. *(e)iu̯o-/(e)iu̯ā- gretinama su hetitų eya-, kuriuo nusakomas šventas visažalis medis („pasaulio medis“), bei ide. *aiu̯-/aiu̯- (‘gyvybinė galia’, plg. skr. आयुस् = IAST: āyus ‘gyvenimas, amžius, gyvybės galia’, sen. gr. αἰών ‘gajumas, ilgaamžiškumas’, lot. æternus ‘amžinas’, got. aiws ‘pasaulis, amžinybė, laikas’ ir kt.).
10 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
8 stebėjimai teritorijoje
Dažniausiai aptinkama šeškinės ozo šiaurinė dalis. Daugiausia stebėjimų užfiksuota balandį.
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
Šaltinis: Wikimedia Commons