Dirvinis asiūklis
Apie rūšį
Dirvinis asiūklis – asiūklūnų (Equisetophyta) skyriaus, asiūklių (Equisetum) genties daugiametis žolinis augalas, priklausantis sporinių induočių augalų grupei. Gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų – sporofito ir gametofito – kaita.
Pavadinimo kilmė
Lotyniškai equus 'arklys', seta 'šerelis, ašutas'. Gausiai šakotas asiūklio stiebas panašus į arklio uodegą.
Gyvenimo ciklas
Asiūklių gyvenimo ciklas susideda iš lytines ląsteles produkuojančios kartos – gametofito ir sporas produkuojančios kartos – sporofito. Gyvenimo cikle vyrauja sporofitas. Šis augalas formuoja sporas sporangioforuose sutelktose sporangėse. Sporos morfologiškai vienodos, išplatinamos vėju (anemofilija). Sporoms sudygus susidaro autotrofiniai plokštelės pavidalo skirtalyčiai gametofitai, kuriuose bręsta archegonės ir anteridžiai. Po apvaisinimo ant gametofito išauga sporofitas, kuris subrendęs produkuoja sporas ir ciklas kartojasi.
Anatomija
Stiebas išilgai vagotai briaunotas. Iš išorės jį dengia vienasluoksnis epitelis su žiotelėmis. Stiebai ir šakelės inkrustuoti silicio dioksidu, todėl tvirti ir šiurkštūs. Po epidermiu – iš asimiliacinių ir ramstinių audinių susidariusi žievė. Asimiliacinis audinys daugiausia susitelkęs ties vagelėmis, ramstinis – ties briaunelėmis. Epidermio žiotelės įprastai ties asimiliacinio audinio santalkomis. Po asimiliaciniu audiniu yra valekuliariniai kanalai, iš šonų ir apačios apsupti parenchimos. Centrines stiebų dalis užima kolateraliniai indų kūleliai. Nuo žievės jie atskirti endodermio ir periciklo sluoksnių. Indų kūleliuose susidaro nedideli karinaliniai kanalai, kuriais teka vanduo. Centrinėje stiebo dalyje susidaro centriniai kanalai. Visų šių kanalų (centrinių, valekuliarinių ir karinalinių) sistema gali būti užpildyta oru arba vandeniu, kas leidžia augalui augti įvairiose augavietėse.
Panaudojimas medicinoje
Vaistams vartojami vegetatyviniai stiebai su šakelėmis. Jie pjaunami vasarą. Žolė turi šlapimą varančiųjų, raminamųjų savybių. Naudojama uždegimams, šlapimo pūslės ligoms gydyti. Gydymui naudojamos arbatos, ekstraktai, vonios. Asiūklio žolėje yra 5 % triterpeninio saponino ekvizetonino, alkaloidų, flavonoidų, 278 mg% askorbino rūgšties, karotino, obuolių, oksalo, akonito rūgščių, apie 16 % baltymų, iki 3,5 % riebalų, rauginių, karčiųjų medžiagų, dervų, 17 % mineralinių medžiagų. Antžeminė augalo dalis nuodinga arkliams, galvijams, avims, kiaulėms – gyvuliai gali nusinuodyti šienu, kurio didžiąją dalį sudaro dirvinis asiūklis.
Nuotraukų galerija
11 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Sezoninis aktyvumas
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
Stebėjimų žemėlapis
8 stebėjimai teritorijoje
Dažniausiai aptinkama rytinė šeškinės dalis. Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Dirvinis asiūklis?
Kiek kartų Dirvinis asiūklis aptiktas Šeškinės Ozo teritorijoje?
Kada geriausia stebėti Dirvinis asiūklis?
Koks Dirvinis asiūklis tarptautinis apsaugos statusas?
Kitos augalai rūšys
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
