
Uolinis karvelis – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos, tikrųjų karvelių (Columba) genties paukščių rūšis. Jie yra naminių balandžių įvairių veislių ir miesto balandžių protėviai. Lietuvoje dar vadinami balandžiais, miesto balandžiais, naminiais balandžiais, miesto karveliais, naminiais karveliais, karveliais.
Uoliniai karveliai išplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, Šiaurės Amerikos ir Eurazijos šiaurines dalis, Centinę Afriką, Amazonijos regioną, Centrinę Australiją.
Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač – pakrančių. Dažnai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose vietovėse. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens, neretai peri giliuose šuliniuose. Uoliniai karveliai monogamai. Jie peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių varpinėse, bokštuose, aukštesnių ar aukštų pastatų plyšiuose, ertmėse, po tiltais, gamyklose, sandėliuose, namuose smailiais stogais ir panašiuose dariniuose.
Suaugusio uolinio karvelio kūno ilgis 29-37 cm, snapas apie 1,8 cm, sparnas apie 22,3 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų 60-70 cm, čiurna 2,6-3,5 cm, uodega 9,5-11 cm. Sveria 238–380 g. Uolinis karvelis mažesnis už keršuli, bet stambesnis už ulduką. Kūnas melsvai pilkas su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje, skrendant matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje. Domestikuotų uolinių karvelių apdaras labai varijuoja – nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daug pilkų, melsvų ir rudų formų, kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai.
Uolinių karvelių tuoktuvių giesmė vadinama burkavimu. Uolinių karvelių burkavimas nesiskiria nuo naminių karvelių burkavimo. Uoliniai karveliai labai gerai skraido. Uoliniai karveliai laisvėje išgyvena 3–5 metus, tokia trumpa gyvenimo priežastis yra plėšrūnai. žmonių laikomi nelaisvėje išgyvena iki 15 metų, nors yra pranešimų, kad išgyvena dar ilgiau.
Tarptautinė ornitologų sąjunga ir integruota taksonų informacijos sistema išskiria 9 uolinių karvelių porūšius, kitais šaltiniais iki 14 porūšių:
4 įrašai iš iNaturalist bendruomenės
11 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
2 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota balandį. Geriausias stebėjimo metas — ankstyvas rytas (ypač iki 9 val.).
Daugiau paukščiai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
Columba Livia livia Gmelin, JF, 1789; vakarų ir vidurio Europa, nuo šiaurinės Afrikos iki Vidurinės Azijos. Columba Livia gymnocycla Gray, GR, 1856; Mauritanija ir Senegalas ir iki pietinio Malio ir Ganos. Columba Livia targia Geyr von Schweppenburg, 1916; šiaurinis Malis ir pietų Alžyras, bei iki centrinio Sudano. Columba Livia dakhlae Meinertzhagen, R, 1928; vakarų Egiptas. Columba Livia schimperi Bonaparte, 1854; rytų Egiptas, pietinis Sudanas ir Eritrėja. Columba Livia palaestinae Zedlitz, 1912; Sinajaus pusiasalis ir nuo jo Sirijoje, bei Arabijos pusiasalio vakarai ir pietūs. Columba Livia gaddi Zarudny & Loudon, 1906; rytų Turkija, ir iki Uzbekistano, bei Afganistano vakaruose ir šiaurėje. Columba Livia neglecta Hume, 1873; rytų Afganistanas ir vakarų Pakistanas, ir iki Himalajų kalnų. Columba Livia intermedia Strickland, 1844; pietinė Indija ir Šri Lanka.

Šaltinis: Wikimedia Commons