Rudalūpė dryžė
Apie rūšį
Miškinė juostasraigė ar rudalūpė dryžė – helicidų (Helicidae) šeimos pilvakojis moliuskas.
Išvaizda
Kiautas beveik rutuliškas, storokas ir suplotas, nevienodai smulkiai ruožuotas, truputį blizgantis ir būdingai geltonas su išilgai einančiomis 1-5 tamsesnėmis juostomis, kartais jų nebūna. Kriauklė labai varijuoja, vienoje populiacijoje būna skirtingų spalvų ir skirtingo juostų skaičiaus. Matmenys: 15,0-22,0 x 18,0-25,0 mm. Sudaryta iš 5 vijų. Paskutinė vija pabaigoje kampu nulinkusi žemyn. Žiotys plačios, įstrižos. Jų kraštai sustorėję, šiek tiek atversti. Vidinis ir išorinis pakraštys tamsiai rudos spalvos, retais atvejais būna ir baltos spalvos. Suaugusio individo stulpelinė ertmė uždara. Kūnas metališkai pilkas, su gelsvu atspindžiu, mantija šviesiai geltona. Gleivių liauka turi po tris plonas vienodo storumo šakutes.
Dauginimasis
Kopuliacinio organo strėlė tiesi, 7-8 mm ilgio ir panaši į Helix aspera, su keturiais paprastais ašmenimis. Jos skersinis pjūvis rombiškas. Kiaušiniai 2,3-3,0 mm dydžio. Poruotis pradeda pavasarį, iškart po žiemojimo. 30-80 kiaušinių padedama birželį – rugpjūtį, jaunikliai išsirita po 15-20 dienų, suauga per vienerius metus. Gyvenimo trukmė 7-8 metai, išgyvenimo reitingas apie 50%.
Gyvenama aplinka
Randama soduose, parkuose, kapuose, ant samanotų sienų, akmenų, gyvatvorėse, pamiškiais, retai miško viduryje. Kalnuose randama iki 1800 m virš jūros lygio.
Paplitimas
Vakarų Europos rūšis, dabar paplitusi ir Šiaurės Amerikoje.
Nuotraukų galerija
9 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Sezoninis aktyvumas
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
Stebėjimų žemėlapis
8 stebėjimai teritorijoje
Dažniausiai aptinkama šeškinės ozo pietinė dalis. Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Rudalūpė dryžė?
Kiek kartų Rudalūpė dryžė aptiktas Šeškinės Ozo teritorijoje?
Kada geriausia stebėti Rudalūpė dryžė?
Koks Rudalūpė dryžė tarptautinis apsaugos statusas?
Kitos moliuskai rūšys
Daugiau moliuskai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
