
Vynuoginė sraigė – pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskas. Vynuoginė sraigė dar vadinama Burgundiška sraige, kamuolinė sraige, Romos sraige, mėnulio sraige, valgomąja sraige. Tinkamai vartojama naudojama maistui.
Kiautas 4-5 cm dydžio, su 4-5 apvijomis, įvairiais atspalviais ir 3-5 neaiškiomis juostelėmis. Pati sraigė didelė, nuo rudos iki pilkos spalvos, su labai plačia koja, kūno paviršius raukšlėtas.
Sraigė užauga per 12-18 mėnesių. Laisvėje išgyvena iki 7 metų, o nelaisvėje- iki 12 m. Švedijoje užregistruota sraigė, išgyvenusi 35 metus. Deda 30-80 kiaušinėlių. Vynuoginė sraigė yra hermafroditė. Suaugęs individas sveria 22-45 gr, o jauniklis- 0,25-0,40 gr.
Randama krūmuose, parkuose, retuose miškuose, soduose ant medžių.
Minta kai kuriais žemesniaisiais grybais ir kerpėmis bei apie 30 Lietuvoje augančių augalų rūšimis. Tačiau labiausiai mėgsta kiaulpienes bei dilgėles.
XVIII a. (šaltinis: „Visuotinis Enciklopedinis Žodynas“, 1288 puslapis) į Lietuvą vynuoginės sraigės buvo atvežtos iš Prancūzijos ir išplatintos didesnių dvarų parkuose ir miškuose, todėl ir dabar dažnai aptinkamos.
Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“. Aplinkos ministro įsakymu dirbtiniu vynuoginių sraigių veisimu ir auginimu leidžiama užsiimti tik juridiniams asmenims. Respublikoje jas veisia, augina ir perdirba keturios įmonės – „Hesona“, „Gudukas“, „Arčia“ ir „Camargo". Perdirbtos sraigės eksportuojamos į Prancūziją, Belgiją, Kanadą, JAV. Neoficialiais duomenimis, 2003 m. maždaug 30 tonų perdirbtos sraigių produkcijos liko Lietuvoje. 2004 m. leidžiama surinkti 650 tonų gyvų vynuoginių sraigių.
10 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
5 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Daugiau moliuskai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose