
Mažalapė liepa – dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties medis.
Paplitusi beveik visoje Europoje – vakarų, vidurio ir rytų Europoje, tik neauga jos šiaurėje, dalyje pietinių regionų bei mažame vakarų Europos pakraštyje. Taip pat paplitusi apie Kaukazą bei vakarų Azijoje už Uralo kalnų. Lietuvoje tai įprastas vietinis pakelių, laukų, šalikelių gana dažnas medis.
Mažalapė liepa geriau auga derlingose, drėgnokose priesmėlio ir priemolio dirvose, paupiuose, sodybose, pakelėse, parkuose, miškuose. Nors ir labai retai, bet kartais vietomis su kitais lapuočiais sudaro liepynus, bet jų gryni medynai pasitaiko ypač retai.
Medžio aukštis 20-38 m, įprastai iki 25-30 m, kamieno skersmuo iki 1-2 m.
Paprastai išgyvena 500–600 metų ar net iki 1000 metų.
Auganti į viršu su vienu, kartais su keletų ir retai – su daugeliu kamienų. Žievė pas jaunus medelius lygi ir pilka, vėliau jiems suaugant pamažu darosi su daugeliu įtrukinėjimų, tamsiai pilka. Lapai tamsiai žali, 4-8 cm ilgio, padengti blizgia kutikula, primenantys širdelės formą su smailėjančiu galu, apatinė pusė prie gyslų truputį plaukuota. Mažalapė liepa pražysta apie 20-us savo gyvenimo metus. Žiedynas su 3-10 žiedų, apie 10 mm skersmens, pusiau skėtiniai. Prie kiekvieno žiedyno yra geltonai žalsvas, pailgai siauras lancetiškas žiedynlapis. Paprastai vienas suaugęs medis turi apie 60 tūkst. žiedų. Žydi labai gausiai anksti vasarą (birželį-liepą), kvapniais, gelsvai žalios spalvos žiedais. Vaisius (riešutėlis) 4-8 mm skersmens, kiaušiniškai rutuliškas, iš viršaus neryškiai briaunotas, padengtas minkštu apvalkalu. Sėklos 1-2. Vaisius subrandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, pilnai sunoksta spalį ir dar ilgai išsilaiko ant medžio, vėliau per žiemą sėklas išnešioja vėjas. Dauginasi sėklomis, atžalomis bei atlankomis.
Pats medis atsparus dulkėms ir užterštam orui. Liepų mediena minkšta, lengva, balta.
8 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
2 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
Šaltinis: Wikimedia Commons