Varpotoji glaudenė

Biologija

Tai daugiametis, 20–90 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis stora, verpstiška, siekia iki 50 cm gylį. Stiebas status, briaunotas, be plaukelių, nešakotas, lapuotas. Apatiniai lapai ilgakočiai, širdiškai kiaušiniški, viršutiniai bekočiai, linijiški, visi smailiaviršūniai, karbuotai dantyti. Iki 100 smulkių žiedų susitelkę tankioje, pailgai kiaušiniškoje, vėliau beveik cilindriškoje, 4–9 cm ilgio varpoje, su linijiškomis, smailiomis pažiedėmis. Pažiedės linijiškos, lygiakraštės, smailios. Taurelė gerokai trumpesnė už vainikėlį, penkianarė, linijiškai lancetiška. Vainikėlis apie 10 mm ilgio, balsvas, gelsvas, rečiau melsvas, skiltelių viršūnės žalsvai gelsvos, žiedui skleidžiantis pradeda nuo pamato skirtis ir linkti į šonus, bet viršūnės išlieka suaugusios į vamzdelį. Turi penkis kuokeliius ir dvi purkas. Liemenėlio viršutinė dalis plaukuota, ilgesnė už vainikėlį. Pražysta gegužės pabaigoje, žydi visą birželį. Vaisius – rutuliška, apie 5 mm ilgio dėžutė, jos atsiveria dvi šoninės angelės. Sėklos dirvožemyje išlieka daigios iki 1 metų. Jas platina vėjas. Kartu auga ir sudaro hibridus su kitomis glaudenėmis. Žinomi du hibridai:

Phyteuma × adulterinum Wallr. (P. nigrum × P. spicatum) Phyteuma × pyrenaeum Sennen (P. ovatum × P. spicatum)

Paplitimas ir augavietės

Varpotoji glaudenė kilusi iš Vidurio Europos, vėliau išplito į Rytų Europą. Randama visoje Lietuvoje, retesnė šiauriniuose rajonuose. Auga plačialapiuose ir mišriuose miškuose, lapuotynuose, krūmuose, pamiškėse, drėgnokuose, puveninguose dirvožemiuose.

Naudojimas

Lapus galima valgyti kaip salotas. Valgomos ir virtos šaknys. Raštuose minimas kaip afrodiziakas.