Tankiažiedė rūgštynė

Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus) – rūgtinių (Polygonaceae) šeimos daugiametis augalas. Natūraliai paplitusi pietų Rusijoje, Pabaltijyje, vidurio ir vakarų Sibire, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Turkestane, vietomis Rytų ir Vidurio Europoje, Balkanuose. Patekusi į šiaurės Rusiją, Primorę, Šiaurės Europą, Didžiąją Britaniją, centrinę Kanadą. Kitur teigiama, kad šio augalo natūralus arealas yra Pietryčių Europa, Vakarų ir Vidurinė Azija, o Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europoje – invazinė.

Tai 0,6–1,3 m aukščio žolinis augalas. Apatiniai lapai pailgai kiaušiniški arba pailgai trikampiški, ilgakočiai. Lapo pamatas širdiškas, viršūnė apskrita, apatinės pusės gyslos plaukuotos. Lapkočio viršutinė pusė su grioveliu. Vidiniai apyžiedžio lapeliai vaisiams išaugus apskritai ar trikampiškai kiaušiniški. Tik vienas vidinio apyžiedžio lapelis su gūbreliu. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Tankiažiedė rūgštynė Lietuvoje laikoma sparčiai plintančia invazine rūšimi. Greičiausiai pateko XX a. pr. su grūdais ar žolių sėklomis. Augančių pievose ir ganyklose pastebėta 1931–1936 m. Auga užliejamose pievose, pakelėse, pagrioviuose, soduose, pakelėse, dirvonuose, dykvietėse, kartais miškų aikštelėse. Tankiažiedė rūgštynė dideliais kerais nustelbia vietinius augalus, mažina biologinę įvairovę, sumažina pievos pašarinę vertę. Plinta su pašarinių žolių sėklomis, rekultyvavimui naudojamu dirvožemiu, prie upių sėklas perneša vanduo. Pašarinis augalas kiaulėms, triušiams, naminiams paukščiams. Galvijų, avių ėdama menkai ir tik jauna. Įvairių laukinių žinduolių (kiškių, bebrų, elnių) maistas. Žmonių vartojami švieži lapai.