
Kalninė guoba – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties lapuotis medis.
Jos natūralus paplitimo arealas labai platus – paplitusi beveik visoje Europoje. Vakaruose jos savaiminis išplitimo arealas Airijos saloje, rytuose apie Uralo kalnus, šiaurėje aptinkama apie vidurio Norvegiją iki 67° šiaurės platumose, pietuose iki Graikijos Peloponeso pusiasalio ir aptinkama Irane. Auga iki 1500 m aukščio altitudėse. Kalninė guoba sėkmingai aklimatizuota pietų Grenlandijoje apie Narsarsuaq gyvenvietę. Skandinavijoje sudaro ištisus guobynus.
Tai greitai augantis, vidutinio aukščio medis. Užauga beveik iki 40 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Aukščiausia kalninė guoba auga Lenkijos Belovežo girioje, jos aukštis 38,40 m (pagal sausio 2011 metų duomenis, Tomasz Niechoda) ir kamieno apimtis 3,85 m matuojant 1,30 m aukštyje. Didžiausios apimties kuri yra 4,67 m (pagal Martin Miklanek, 2012 metai), žinoma ir užregistruota auga šiaurės Slovakijos Rajecke Teplicės miestelyje.
Gyvena iki 200–300 metų, nors yra Europoje pavienių medžių sulaukusių apie 400 metų amžiaus.
Laja tanki. Šakos tamsiai rusvos, stambios, augančios aukštyn. Jos žievė tamsiai ruda ir gilokai sueižėjusi. Jauni ūgliai tamsiai rudi, stori, tankiai plaukuoti. Pumpurai kūgiški arba kiaušiniški 7–9 mm ilgio, juosvai rudi, smailūs, plaukuoti, prisitvirtinę įstrižai šakelės ir nuo jos atspurę. Pumpurų žvyneliai vienodai tamsiai rudi, apaugę rūdiškais plaukeliais. Lapai stambūs, atvirkščiai kiaušiniški arba plačiai ovalūs, tamsiai žali, apaugę šiurkščiais plaukeliais 6–17 cm ilgio ir 3–12 cm pločio. Lapas gale staiga nusmailėjęs, o jo kraštai dvigubai stambiai pjūkliški, pamatas beveik simetriškas. Abiejose lapų pusėse šakojasi daugiau kaip po dvi šonines gyslas. Rudenį lapai pagelsta. Lapkotis trumpas, tvirtas, storas ir plaukuotas iki 0,5 cm ilgio. Žiedai pavieniai kuokštuose su trumpais apie 1 cm koteliais. Augdama atviroje vietoje pradeda derėti apie 15 m amžiaus ir dera beveik kasmet. Sparnavaisis ovalus arba atvirkščiai kiaušiniškas 2-2,5 cm ilgio ir 1,5-2 cm pločio, šviesiai gelsvai rudas, neplaukuotas. Vaisius – riešutėlis sparnavaisio centre.
Pradeda žydėti nuo 20–30 metų. Žydi prieš skleidžiantis lapams, balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.
8 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
2 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota balandį.
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
Kalninė guoba pakankamai atspari šalčiui, puikiai atlaiko iki -30 °C šalčius, pakenčia unksmę. Nebijo karpymo, vidutiniškai atspari užterštam miestų orui, bet nukenčia nuo guobų maro, ypač pakelių miškuose ir priemiesčių zonose, tad plačiai jas auginti nepatartina.
Šaltinis: Wikimedia Commons