Augalai

Baltoji Tuopa

Populus alba

Stebėjimų

Stebėtojų

Gegužė

Piko mėnuo

Peržiūrėti iNaturalist Wikipedia PDF kortelė

Apie rūšį

Baltoji tuopa – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties medžių rūšis.

Paplitimas

XX a. pabaigoje prasidėjus visuotiniam klimato atšilimui, baltųjų tuopų populiacijos plečiasi šiaurės ir rytų kryptimi. Pietvakarinis paplitimo arealas yra pietvakarių Europoje prie Atlanto vandenyno pakrančių ir tęsiasi apimdamas visą vidurio, pietų ir pietryčių Europą. Savaime auga Mažojoje Azijoje, šiaurės Irane, Artimųjų Rytų šiaurinėje dalyje. Rytuose paplitusios visoje Vidurinėje Azijoje, išskyrus jos dykumų regionus. Taip pat savaiminės vakarinėje Šiaurės Afrikoje, įskaitant Atlaso kalnų regioną ir palei Viduržemio jūrą. Dažnai auginamos parkuose.

Augavietės

Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose, kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.

Matmenys ir amžius

Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.

Morfologija

Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.