Paprastoji drebulė
Apie rūšį
Drebulė, sin. epušė, apušė – gluosninių (Salicaceae) šeimos, tuopų (Populus) genties lapuotis medis.
Paplitimas
Natūraliai išplitusi beveik visoje Europoje (neaptinkama tik Iberijos pusiasalyje ir Sicilijoje), Kaukaze, šiaurės ir vakarų Afrikoje.
Matmenys
Auga labai sparčiai, bet nuo 40-50 metų nustoja augusi. Užauga 10-25 m, rečiau pasitaiko net iki 42 m aukščio, nors įprastai dažniausiai aptinkamos apie 20 m aukščio drebulės. Jų kamienas iki 1 m skersmens. Šiuo metu išmatuota 41,40 m (pagal Tomasz Niechoda 2011 metus) aukščio drebulė, auganti Belovežo girioje (Lenkija). Storiausiu kamienu – 3,95 m apimties (pagal Tomasz Niechoda 2011 metus), taip pat auga Belovežo girioje (Lenkija).
Požymiai
Medis. Jo laja retoka, kamieno apatinėje dalyje šakų nėra. Jaunų medžių kamieno žievė glotni, blyški, žalsvai pilka su dėmelėmis, vėliau suaižėja ir patamsėja. Subrendusių medžių žievė keletas metrų nuo žemės pilkai rusva, dėmėta ir gruoblėta, dar aukščiau glotni ir lygi, žalsva ar balzganai žalia. Ūgliai dvejopi, tai yra vegetatyviniai – ilgi, šiek tiek bambliuoti ir generatyviniai – trumpi, randuoti. Pumpurai apie 1 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, rausvai rudi, smailūs, lipnūs, kvapnūs, pliki arba plaukuoti. Dvinamis. Vyriški ir moteriški žiedai susitelkę į žirginius. Žirginai iki 10 ar 14 cm ilgio ir iki 1,5 cm skersmens, plaukuoti. Kuokeliai raudoni dėl ryškiai raudonos ar purpurinės spalvos dulkių, o piesteliniai kiek trumpesni, pilkai žali, tik purkos raudonai purpurinės. Moteriškiems žiedams peržydėjus, žirginiai pailgėja. Žydi prieš sulapojant balandžio mėn. antroje pusėje, rečiau gegužės pradžioje. Jų vaisiai, tai žirginiuose susitelkusios žaliai rudos sausos dėžutės, kuriose daug smulkių sėklyčių. Sėklytės su plaukelių kuokšteliais, labai smulkios, išnešiojamos vėjo. Sėklos subręsta vos sulapojus, praėjus 25 dienoms po žydėjimo prinoksta galvenos ir iš karto pradeda sklaidytis. Lapai 3-7 cm ilgio ir tokio pat pločio, kieti, tamprūs, šviesiai žali, apatinė jų pusė pilkšva. Jų forma beveik apvali su trumpu nusmailėjimu, banguotais kraštais, su 3-5 pagrindinėmis gyslomis, pliki arba truputi plaukuoti. Rudenį lapai pagelsta arba parausta. Lapkotis ilgas, susiplojęs, todėl juda ir šlama net nuo lengvo vėjo pūtimo.
Dauginimasis
Greitai atželia kirtavietėse, gaisravietėse, apleistose dirvose. Dauginasi dažniau vegetatyviai – šaknų atžalomis. Jaunos atžalos užauga iki 2 m per metus. Sėklomis dauginasi rečiau.
Nuotraukų galerija
11 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Sezoninis aktyvumas
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
Stebėjimų žemėlapis
3 stebėjimai teritorijoje
Dažniausiai aptinkama šeškinės ozo pietinė dalis. Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra Paprastoji drebulė?
Kiek kartų Paprastoji drebulė aptiktas Šeškinės Ozo teritorijoje?
Kada geriausia stebėti Paprastoji drebulė?
Koks Paprastoji drebulė tarptautinis apsaugos statusas?
Kitos augalai rūšys
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
