
Paprastasis klevas – klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis.
Vakaruose paplitęs Prancūzijos vakaruose, rytuose – europinė Rusijos dalis, šiaurėje – pietų Skandinavijoje, pietryčiuose iki Irano.
Grynų klevynų beveik nesudaro. Daugiausia klevai auga su kitais medžiais sausgirio ir baltmiškio tipo miško augavietėse su kitais lapuočiais ar mišriuosiuose medynuose kartu su paprastąja egle, paprastuoju ir bekočiu ąžuolais, paprastuoju uosiu, mažalape liepa. Gerai auga puriuose derlinguose, neįmirkusiuose priemolių ir priesmėlių dirvožemiuose.
Auga gana greitai. Įprastai užauga iki 20-30 m, kartais gali užaugti iki 38 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1-1,5 m ar iki 5,15 m apimties.
Medis auga tankia, plačiai ovališka arba pusrutuliška laja. Kamienas tiesus. Žievė tamsiai pilka arba kiek ruda, smulkiai suaižėjusi, jaunų medelių lygi, šviesiai ruda. Pumpurai rausvai violetiniai arba tamsiai rusvi ir žvilgantys, šoniniai pumpurai prigludę prie šakelių, viršūniniai pumpurai dvigubai stambesni ir briaunoti. Lapai su 5-7 smailiaviršūnėmis skiautėmis, širdišku pamatu, stambūs 5-18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai tampa gelsvos, oranžinės arba rausvos spalvos. Lapkotis su baltomis pieniškomis sultimis. Vidutiniškai žydėti pradeda skleidžiantis lapams balandžio pab., apie balandžio 26 d. Žydi 13 dienų. Nors anksčiausiai pražysta balandžio 11 d., o vėliausiai gegužės mėnesio pabaigoje. Žiedai vienanamiai ar dvinamiai, gelsvai žali, medaus kvapo, nektaringi, susitelkę į skėtiškus žiedynus. Juos apdulkina vabzdžiai. Klevų vaisius – dvisėklis sparnavaisis, kuris gelsvai rudas, maždaug 4-6 cm ilgio, kampas tarp sparnelių apie 130–140 laipsnių. Prinoksta rugsėjo – spalio mėn. ir netrukus pradeda kristi. Sėklos plokščios. Dauginasi sėklomis ir iš kelmo išaugančiomis ataugomis. Šaknų sistema plati ir tvirta. Atviroje vietoje augantys medžiai pradeda derėti 15-30 metų.
Medis medingas, žieduose gausu nektaro, o jo lapai gerina dirvožemį. Klevo šaknyse ir žievėje yra alantoino. Šakose aptinkama kaučiuko. Lapuose yra gliukozės, manito, acto ir gintaro rūgščių, kaučiuko, aldehidų, įvairių karotinoidų, vitamino C ir E, apie 18 procentų rauginių medžiagų, lipidų. Paprastojo klevo suloje apie 2,5-4 procentus cukraus, kaučiuko ir kitų medžiagų.
11 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
2 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose
Klevo mediena lanksti, kieta, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros. Metinės rievės bei šerdies spinduliai matomi. Vertinga mediena, naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, parketų, taip pat grėbliakočių, kirvakočių gamybai, drožinėjimo darbams. Sėklas lesa kryžiasnapiai.
Šaltinis: Wikimedia Commons