
Paprastoji kiaulpienė – astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties augalas.
Lapai – labai geras ankstyvas paukščių ir triušių pašaras. Medingas augalas, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.
Karčiose pieniškose sultyse yra seskviterpeninio laktono, laktukopikrino, glikozidų, 24-40 % inulino, fruktozės, truputis eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
Gaminamas ankstyvas šviesiai geltonas, kartoko skonio kiaulpienių medus. Džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą. Jaunus lapus galima valgyti vietoj salotų.
Vaistams vartojamos šaknys, kartais lapai. Kiaulpienės kaip vaistinio augalo preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą.
Vaistinei žaliavai paruošti šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo-spalio mėn.). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos, storesnės perskeliamos pusiau išilgai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40-50 °C temperatūroje. Iš 3-3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos. Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus – vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.
11 nuotraukos iš iNaturalist bendruomenės
Kada stebėta ši rūšis teritorijoje
1 stebėjimai teritorijoje
Daugiausia stebėjimų užfiksuota gegužę.
Daugiau augalai Šeškinės Ozo ir Cedrono teritorijose